Children's Rights Protection Discourse in Lithuanian and Polish Talk Shows: Case of "Barnevernet"

Pastaraisiais metais viešoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti apie „Barnevernet“ Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą. Norvegijoje gyvena ir dirba didelės imigrantų grupės iš Lietuvos ir Lenkijos, todėl abejose šalyse yra garsiai nuskambėjusios tautiečių istorijos apie atimtus ir negrąžintus vaikus. Vis dažniausi galima išgirti ir nuomonę, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemos standartai skiriasi nuo Lietuvos ir Lenkijos standartų. Į svetimą šalį atvažiuojantys imigrantai nežino vietinių tradicijų bei teisių, o tai dažnais atvejais nulemia vaikų atskyrimą nuo šeimos. Viešojoje erdvėje garsiai pradėta kalbėti apie tai, kad „Barnevernet“ yra pelno siekianti organizacija, kurios tikslas atimti kuo daugiau vaikų. Jos veikla sukėlė Lietuvoje ir Lenkijoje didelę nepasitenkinimo bangą ir tai galima pamatyti pokalbių laidose. Šio darbo tikslas atskleisti Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos diskurso konstravimą Lietuviškose ir Lenkiškose pokalbių laidose. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo užsibrėžti sekantys uždaviniai: taikant teorinę analizę atskleisti vaiko gerovės mediatizacijos reiškinį ir aprašyti vaiko gerovės reprezentaciją medijose; atskleisti vaiko teisių apsaugos skirtumus Lietuvoje, Lenkijoje, Norvegijoje bei atlikti empirinį pozityvios diskurso analizės tyrimą apie „Barnevernet“ tarnybos atvejį lietuviškose ir lenkiškose pokalbių laidose. Tyrimui buvo naudojamas kokybinis tyrimo metodas – pozityvi diskurso analizė. Pasitelkiant keturiomis pozityvios diskurso analizės strategijomis – inversija, parodija, komplesifikacija, performulavimas – buvo išanalizuotos ir ištirtos keturios pakalbių laidos: dvi lietuviškos ir dvi lenkiškos. Tyrimas parodė, kad ne visose laidose buvo aptiktos minėtos strategijos. Daugiausiai ir ryškiausi strategijos atvejai pasireiškė laidose, kuriose laidos trukmė yra ilgesnė. Taip pat pastebėta, kad kuo daugiau pokalbių laida suburia diskurso dalyvių, tuo daugiau galima pastebėti strategijų atvejų. Taip pat tyrimas leido padaryti išvadą bei schemą, kuri parodo koks laidos formatas labiausiai yra tinkamas pozityvios diskurso analizės tyrimams. Apibendrinus visą tyrimą galima teigti, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos diskurso konstravimas laidose yra labai skirtingas ir apima savyje tokis diskursus, kaip socialinis, politinis, ekonominis, kultūrinis, istorinis ir kt.Last year in a public sphere we can hear about children rights organization \"Barnevernet\" more usual than earlier. There in Norway lives and works big groups of immigrants from Lithuania and Poland that affects that in both of these countries are very popular stories about the children taken from their families by \"Barnevernet\". There is widespread opinion that Lithuania's, Poland's and Norway's children right standards have a lot of differences between each other. The are in Norway Immigrants does not know local lows and traditions about children care, usually it becomes the main reason of children separation from their family. There are loudly talks in public sphere that the \"Barnevernet\" is profit reaching organization with aim to take as more children as they could. That kind of activity of \"Barnavernet\" generated discontent who are reflected in talk shows in Lithuania and Poland. Research have been done by using qualitative research method - positive discourse analysis. There were analysed and researched four talk shows by using four discourse analysis strategies - inversion, parody, complexification, and reframing. Research results revealed that some strategies does not belong to all talk shows. Mentioned strategies mostly appears in long time frame shows or in shows with big number of participants. Research revealed what frame of talk show fits for positive discourse analysis the best. To sum up all research could be said that Norway children rights discourse construction in talk shows are very different and mostly contains such discourses as social, political, economical, cultural, historical and others.Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta